- činšininkas
- čìnšininkas, -ė smob. (1) BŽ612 činšinis nuomininkas: Tuos, kurie laikė žemę už čyžę, vadindavo čyžininkais (činšininkais) A.Janul. Anksčiau buvę laisvieji valstiečiai, apsigyvenę kunigaikščio giriose, tapdavo jo činšininkais, o vėliau – net baudžiauninkais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.